Apie liūtus organizacijose

Jei pamatytumėte liūtą laukinėje gamtoje, išsigąstumėte? Neabejoju, kad taip, o ar liūtas jums baisus, kai matote jį zoologijos sode? Spėju jūsų reakcija panašesnė į šią: oi, koks mielas didelis katinas. 🦁

Didelis žvėris – baisus, jis kelia pavojų, dėl to reikia jį sutramdyti. Sutramdom, pasodinam į narvą – ramu, puikus liūtukas, geeras liūtukas.

O ar panašiai retkarčiais neįvyksta organizacijose? 🤔

Ateina didelis, ambicingas žmogus, ko iš jo tikėtis nežinia, vadovui kėdė sutraška mintyse, reikia veikti, reikia kovoti už savo vietą po saule. Vadovas imasi veiksmo. Vadovui pavyksta.

Žmogus sutramdytas, ambicijos aplaužytos, motyvacija apkarpyta, žmogus nuleistas ant žemės – kaip vadovas pasakytų. Ir turim, ką turim – didelį žmogų mažoje dėžutėje, su neišnaudotu potencialu, bet užtat vadovui patogų ir grėsmės nekeliantį darbuotoją.