Labas,

Pridėčiau darbą marketingo skyriuje, žurnalistinio darbo patirtį, na ir dar, kad esu knygelės vaikams „Vienaragis Mao“ autorė. Bet... apie mane visi šie skambūs pavadinimai labai mažai tepasako, nebent tai, kad man tikrai patinka mokytis. :)

Gerai prisimenu po vienų mokymų man kaip grįžtamąjį ryšį įteiktą kortelę, kurioje buvo nupiešta matrioška.

Mokymų trenerė kortelę palydėjo žodžiais: „Atrodo, kiek trauksi, ten vis rasi dar ir dar.“ Šis palyginimas man labai įstrigo atmintyje, nes aš taip ir jaučiuosi! Labiausiai jaučiuosi kaip idėjų matrioška. :)

Esu kūrybininkė. Tvirtai ant žemės stovinti kūrybininkė. Turiu dvi puses. Viena – kūrybiška, svajojanti ir fantazijose skęstanti. Kita – disciplinuota, smulkmeniška, žemiška ir praktiška. Už šių dviejų pusių darnią draugystę dėkoju pati sau, tai man padeda ne tik kurti, bet ir nuosekliai dirbti, kad idėjos įgautų kūną.

Į savo kūrybą įdedu labai daug savęs. Tai, ką sukuriu, geriausiai kalba apie mane ir mano vertybes – kūrybą ir kokybę. Savirealizacijos, tikslų, komunikacijos temos man visada buvo įdomios, jų bendras vardiklis – santykis su savimi ir kitais profesinio gyvenimo fone. Visi esame skirtingi, savaip ypatingi ir kiekvienas galime atrasti, kas mums tinka.

Mane labai įkvepia kūrybiški ir tikslų siekiantys žmonės. Ypatingai tos istorijos, kurios skamba maždaug taip „bijojau, labai bijojau, buvo sunku, bet vis tiek dariau, nes tikėjau savimi, nes nedaryti tiesiog negalėjau, išgirdau labai daug NE, kol atradau savąjį TAIP“.

Nedaryti „Ofiso dramų“ negalėjau ir aš. Idėja veržėsi iš vidaus nepalikdama kito pasirinkimo tik ją įgyvendinti. Šis projektas prasidėjo nuo minties, o jei mokymasis prilygtų patirčiai pažiūrėti filmą ar serialą? Užgimus šiai minčiai, kelio atgal nebebuvo, taip gimė mokymai ir kinas „Metinis pokalbis“, o kartu su juo ir „Ofiso dramos“.

Kai kūriau „Ofiso dramas“ norėjau, kad čia būtų ta vieta, kurioje aiškinamės santykius ir darbe, ir su Darbu. Jeigu dirbame nemylimą darbą ir/ arba nesutariame su kolegomis – vidinės ir išorinės dramos garantuotos. Tikiu, kad kiekvienas gali atrasti savo vietą po saule – savo kėdę, kuri nekelia vidinių dramų, tikiu, kad profesinis gyvenimas gali ir turi būti malonus ir tokį jį žmonėms noriu padėti atrasti ir susikurti.

Dėl to, kaip žmonės priims tai, ką sukuriu, jaudinuosi. Kartais užtenka tiesiog užsukti į „LinkedIn“, kad pasidarytų labai nejauku, ką aš čia veikiu su savo tomis idėjomis? :) Visi aplink ten tokie protingi, taip gražiai rašo ir kalba, būna, kad norisi tiesiog nuo visų ir visko pasislėpti. Turiu daugybę abejonių ir kompleksų, kurie vėl ir vėl primena apie save, daugybę minčių – kirmėlių, kurios vis išlenda ir reikia jas kantriai vis traukti ir mesti šalin... Žinau, kad taip būna ne tik man, bet ir kitiems. Dėl to ir kalbu apie tai bei drąsinu save ir kitus: bijok, bet daryk, išdrįsk, eik, bandyk.