Ar komforto zona gali būti nepatogi?

Ne vienoje vietoje randu parašyta, kad komforto zona yra „psichologinė būsena, kai žmogus jaučiasi saugus, nepatiria streso, tačiau neskatina tobulėti“. Perskaičius tai, man kažkodėl peršasi mintis, kad komforto zona lyg ir neatsiejama nuo to, kad toje zonoje yra „jauku ir gera“, bet ar komforto zona gali būti nepatogi? Aš manau, kad taip ir net labai.

Komforto zona iš esmės yra tai, kur mums viskas aišku, kur daugelį dalykų darome automatiškai nė nesusimąstydami, tam tikra rutina, nusistovėjusi tvarka, tai, kas įprasta.

Komforto zona mums suteikia kontrolės jausmą, nes čia žinome, kas ir kaip vyksta. Viskas, kas yra už komforto zonos ribų mums tampa nežinomybe. Manau, jog kontrolės jausmas ir yra tie patys stipriausi šios zonos klijai, kurie šioje zonoje priklijuoja daugybę žmonių net ir tada, kai būnant šioje zonoje jie jaučiasi blogai: čia blogai, bet bent jau viskas aišku, o kitur – neaišku, o jeigu bus dar ir blogiau? 🫣

Kita dažnai vartojama frazė – išeik iš komforto zonos! Kontekste, kuriame girdžiu šią frazę, ją suprantu kaip raginimą tiesiog drastiškai viską mesti ir nerti stačia galva kažkur kitur, bet jei taip ir padarysite, pateksite į panikos zoną. O po tokios patirties tikėtina, kad jūs ne tik nepraplėsite savo komforto zonos, bet numosite ranka, grįšite atgal į savo komforto zoną ir sakysite – jūs patys ir vaikščiokit iš savo tų komforto zonų, aš su tuo jau baigiau. 🤯

Bet yra ir dar viena – augimo zona, čia jūs galite augti ir savęs nežaloti. Tai yra maži iššūkiai ir maži žingsneliai, kuriuos jūs darote. Yra toks posakis – dramblį valgyk gabaliukais.

Sau apsibrėžk, kas tau yra komforto zona, kas yra tavo dramblys ir kokie yra maži žingsneliai, kuriuos darant paūgėtum, bet savęs nežalotum.