Iš meilės darbui nesudegti
@ofisodramos
Paulina Botyriūtė
11/8/20231 min read
Supermeno sindromas arba kitaip – perdegimas. 🔥
Šią mintį išgirdau per vieną paskaitą koučingo mokykloje ir ji mane giliai palietė.
Supermenai organizacijose – įsitraukę, užsidegę, motyvuoti, nuolat nubėgantys ne vieną ekstra mylią. Ateina laikas, kai jie pavargsta, bet į tai numoja ranka, juk jie – supermenai.
Ir „staiga“ supermenui kažkas nutiko:
- akyse užgeso ugnis
- veide dingo šypsena
- dingo džiaugsmas
- nebeturi jėgų, atsirado išsekimo jausmas
- jis nėra toks kūrybingas
- nebenori nieko naujo
- kas buvo vertinga, prarado vertę
- menkas savirealizacijos jausmas
- mažesnis efektyvumas
- sunku susikaupti
- motyvacijos trūkumas
- įtampa dėl to, kad nebegali savęs atiduoti tiek, kiek anksčiau
- nervingumas, dirglumas
- miego sutrikimai
- fiziniai skausmai
- savivertės sumažėjimas ir t.t.
Supermenas perdegė. 💔
Ir dažniausiai perdega jie – supermenai, o ne tie, kurie dirba jiems skirtas valandas, uždaro duris ir apie darbą pamiršta, štai dėl to perdegimas tąkart ir buvo pavadintas supermeno sindromu.
Dar perdegimui yra būdinga depersonalizacija – emocinis atsitraukimas nuo kolegų, klientų, partnerių, organizacijos.
Iš patirties šį jausmą galiu apibūdinti taip: įsivaizduokite, kad organizacija – akvariumas, o tu – viena iš to akvariumo žuvyčių. Diena iš dienos tame akvariume plaukioji, mėgaujiesi, kuri, džiaugiesi, jautiesi dalimi ir t.t. O pasibeldus perdegimui, pajunti, tu – nesi akvariumo viduje, tu į akvariumo vidų žvelgi iš kitos stiklo pusės.
Visiems supermenams noriu palinkėti – iš meilės darbui nesudegti! ❤️🔥