Kas turi nuspręsti?

Kuo ilgiau skundžiamės, kuo ilgiau laukiame, kol kas nors pasikeis, tuo labiau užsimiršta, kad sprendimus priimame patys, kad už savo gyvenimą esame atsakingi mes patys.

Nė vieno į darbą ryte neatvedė surišto ir su įremtu pistoletu į smilkinį, nė vieno darbe nelaiko prirakinę grandinėmis, bet kažkodėl žmonės dažnai jaučiasi būtent taip – įkalinti, surišti, bejėgiai.

Taip jaučiamės, kol save laikome aplinkybių aukomis, kol esame pamiršę, kad mes patys priimame sprendimus, kad mes patys atsakingi už savo gyvenimą, kokį jį kuriame.

Aišku, kai ne tu pats, o kas nors kitas priima sprendimus, tada ir toliau gali būti auka, nes tai yra patogu – visada yra ką dėl to sprendimo apkaltinti, o pačiam daryti nieko nereikia.

Tu visada gali rinktis, kuo būti – aplinkybių auka ar savo gyvenimo kūrėju. 😊