Nori, ar tik sakai, kad nori?
@ofisodramos
Paulina Botyriūtė
4/21/20231 min read
Nori? Ar tik sakai, kad nori?
Kartais būna, jog žmogus ranką prie krūtinės pridėjęs sako – noriu, bet kažkodėl vis tiek juo netikiu.
Mąsčiau, dėl ko taip gali būti. Pasidalinsiu savo interpretacija.
Manau, jog žmogui kartais yra tiesiog lengviau pasakyti, kad kažko noriu nei pripažinti, kad man žinok gerai ir taip, kaip yra ir aš nieko nenoriu keisti.
Jis pasako, kad nori, bet tik tam, kad, pavyzdžiui, atsikabintų nuo jo aplinkiniai. Tarkime, visi aplinkiniai lyg susimokę nuolat kartoja, kad turėtum siekti daugiau, turėtum kažką keisti, daryti pokyčius, pavyzdžiui, numesti svorio, bet tam žmogui gerai ir taip, jam tie dalykai paprasčiausiai nėra problema.
Tada ir gaunam tokius atvejus: „jo jo, aš irgi noriu“, pasakoma gal dėl to, kad kiti atsikabintų, o gal dėl to, kad pritaptų, bet tik tiek, kažką dėl to nuveikti toks žmogus niekada nebus pasiryžęs.