Perdegame, nes....
@ofisodramos
Paulina Botyriūtė
10/11/20231 min read
Neseniai dalinausi perdegimo sindromo etapais. 🔥
Šiandien noriu trumpai pristatyti dar vieną perdegimo kampą, apie kurį kalbu savirealizacijos dirbtuvėse „Feniksai gimsta iš pelenų“.
Jonathan Malesic knygoje „Alinantis perdegimas“ rašo, kad perdegimas atsiranda tada, kai žmogus jaučiasi plėšomas į dvi dalis. Tada, kai yra per didelis atotrūkis tarp to, koks žmogus yra, kokie jo lūkesčiai ir įsivaizdavimas apie darbą IR tarp realybės, tai yra to, koks tas darbas iš tikrųjų yra, ką žmogus ten patiria ir ką jis ten daro.
Nors Jonathan Malesic rašo: „Žmonės perdega, nes organizacijose nesuteikiame jiems sąlygų, kurie jie nori arba kurių nusipelnę.“
Aš noriu pridėti, kad didele dalimi prie perdegimo prisidedame patys:
🔥 Perdegame, nes mes būname ten, kur neturime sąlygų augti, skleistis, daryti tai, ką norime.
🔥 Perdegame, nes patys neieškome vietos, kur tos sąlygos atitiktų.
🔥 Perdegame, nes laikomės įsikibę to, ką turime, užuot ieškoję vietos, kuri būtų apie mus.
Daugiau apie perdegimą, mano asmeninę istoriją bei tai, kaip pasitikrinti, ar didelis atotrūkis tarp to, kokie esame, tarp to, kur esame ir tarp to, kur iš tikrųjų norime būti, pasakoju savirealizacijos dirbtuvėse „Feniksai gimsta iš pelenų“.